Rugsėjo 13 d. Kalvarijoje vykusios šventės „Šypsausi savo kraštui“ metu buvo atidengtas ir pašventintas paminklas. Tai Kalvarijos krašto žmonių padėka šio krašto šviesuoliams: knygnešiams, daraktoriams, spaudos darbuotojams ir kitiems, išsaugojusiems lietuvišką žodį. Paminklas įsikūrė parkelyje priešais Kalvarijos gimnaziją.

Paminklo Kalvarijoje iniciatoriai - Labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis“. Fondo direktorė Birutė Kažemėkaitė pasidžiaugė, kad fondo siekis įamžinti knygnešių ir spaudos darbuotojų atminimą labai greitai iš idėjos virto kūnu. Praėjusių metų rudenį Knygnešių parkelyje buvo pastatytas pamatas ir įleista kapsulė. Fondo atstovai ir savivaldybės vadovai atrinko skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus darbą, kuriame pavaizduota knyga ir iš jos pro spygliuotas vielas prasiveržiantis pažinimo simbolis - obuolys. Paminklas sukurtas už piliečių bei įmonių lėšas, projekto partneriai - Kalvarijos savivaldybė, Jungėnų pagrindinė mokykla bei Kalvarijos gimnazija. B.Kažemėkaitė dėkojo gausiai susirinkusiems kalvarijiečiams, kad jų dėka Kalvarija išreiškė savo pagarbą bei pasipuošė dar vienu meno kūriniu.

Prie šio paminklo aktyviai prisidėjo ir keliasdešimt Kalvarijos savivaldybės mokyklų moksleivių, du metus iš eilės dalyvavusių istoriniame - turistiniame žygyje „Knygnešių takais“. 2013 ir 2014 metų vasarą Jungėnų pagrindinė mokykla, dalyvaujanti respublikiniame projekte „Kuriame Respubliką“ kartu su Labdaros ir paramos fondu „Sūduvos ateitis“ organizavo istorinį - turistinį žygį „Knygnešių takais“, kurio dalyviai ne tik praėjo knygnešių daugiau nei prieš šimtą metų pramintais takais, bet ir kiekvienas parnešė po lauko akmenį į būsimojo paminklo Kalvarijos krašto knygnešiams pamatą. Žygyje dalyvavo Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinės mokyklos, Sangrūdos gimnazijos moksleiviai, keletas Kalvarijos gimnazijos ir kaimyninio Punsko atstovai.

Moksleivių istorinius - turistinius žygius organizavusi istorijos mokytoja Vilija Savčenkienė priminė ir sunkią bei pavojingą knygnešių veiklą. Prieš 150 metų, Rusijos carui uždraudus lietuvišką spaudą, rizikuodami savo gyvybe ir sveikata, šviesą į šį kraštą gabeno J.Kancleris, J.Kaluškevičius, P.Lietuvninkas, A.Zygmantaitė, signataro P.Klimo tėvai, J.Marcinkevičius, J.Mėšlius ir dar kelios dešimtys kitų Kalvarijos krašto atstovų.

Carinė Rusija Kalvarijoje, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, buvo pastačiusi kalėjimą, kuriame buvo kalinami 1863 m. sukilimo dalyviai, vėliau knygnešiai, spaudos darbuotojai: be minėtų kalvarijiečių, ir aplinkinių regionų gyventojai: Jonas Luobikis, Juozas Kalvaitis, Pranas Lingys, Andrius ir Pranas Matulaičiai, Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius su žmona ir kiti Sūduvos krašto žmonės. Per visą spaudos draudimo laikotarpį areštu ir kalėjimu buvo nubausti ir viename didžiausių tuo metu Pietvakarių Lietuvoje Kalvarijos kalėjime buvo kalinami keli šimtai pasipriešinimo dalyvių. Iš pradžių paminklą buvo ketinama statyti toje vietoje, tačiau paaiškėjo, jog dabar tai UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir privačių asmenų teritorija.

Renginyje dalyvavo knygnešio Jono Kaluškevičiaus vaikaitis, rašytojas Benjaminas Kaluškevičius – knygnešystės tyrinėtojas, 6000 knygnešių žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ 1864-1904“ sudarytojas, knygų autorius, kuris paminklo iniciatoriams padovanojo daugiau nei šimto metų senumo leidinių, kuriuos rizikuodamas savo gyvybe iš Virbalio į Sangrūdos apylinkes gabeno bei platino jo senelis.

Kaip paminklo atidengimo metu sakė Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius, planuojama kad sutvarkytame Knygnešių skverelyje atsiras ir daugiau atminimo ženklų. Aplink paminklą turėtų būti sukurtos memorialinės sienelės ne tik su Kalvarijos krašto knygnešių, bet ir kitų Lietuvos šviesuolių, kalėjusių Kalvarijos kalėjime, pavardės.

Tomo Ratkevičiaus nuotraukose – paminklo atidengimo ceremonija

Karolina Striuogaitienė